Portale “Pieno Ūkis” publikuojami straipsniai apie veisimą:

5 svarbūs pieninės bandos reprodukcijos rodikliai

Ūkiuose nuolat diskutuoju su savininkais ir specialistais, kokius reprodukcijos rodiklius reikėtų sekti, matuojant bandos reprodukcijos vystymosi lygį. Teisingas rodiklių atsirinkimas yra labai svarbu, nes sekant tinkamus rodiklius matome, ar situacija bandoje keičiasi. Būtent, svarbu sekti situaciją, o ne pavienį rodiklį, kurio pokytis dažnai nieko apibendrinto nepasako ir jokių tendencijų neparodo. Plačiau 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis

Veislinės vertės patikimumas nemažiau svarbus negu pati veislinė vertė

Kai savo bandai renkate buliaus reproduktoriaus spermą, turėtumėte atsižvelgti,  ar buliaus vertinimas yra patikimas. Prisiminkite straipsnį apie vertinimo principus. Vienas iš jų  – eliminuoti atsitiktinumo veiksnius. Pagal logiką, kuo daugiau buliaus dukterų dalyvauja vertinime, tuo mažiau galimybių, kad galutinis rezultatas bus neteisingas dėl atsitiktinumo. Plačiau

Karvių eksterjero vertinimas

Gyvulio eksterjeras tai išorinė išvaizda, kūno sudėjimas. Daugelis eksterjero bruožų yra paveldimi, todėl būdingi tik tam tikros veislės ir tipo gyvuliams. Eksterjero vertinimas ir jo gerinimas yra labai aktuali tema pienininkyste užsiimantiems ūkininkams. Pagal gyvulio eksterjerą galima spręsti apie gyvulio produktyvumą, sveikatos būkle, ilgaamžiškumą. Plačiau

Buliaus veislinė vertė, kas tai?

Jau nuo senų laikų ūkininkai naudojo įvairius metodus, kad išsirinktų geriausius bulius  bandos atnaujinimui. Tokia atranka buvo subjektyvi, vykdoma vieno ar kelių ūkių bandose. Atsiradus sėklinimui, atrinkto buliaus sperma pradėta naudoti ne kelioms karvėms, bet keliems ar keliolikai tūkstančių karvių. Todėl atsidaro galimybė tikslingai nustatyti buliaus veislinę vertę. Plačiau

Kodėl vienuolika meksikiečių padaro daugiau nei trisdešimt lietuvių? (VIDEO)

Ūkio savininkas Garis „Aš myliu ir suprantu karves, mano žmonės taip pat jas myli. Be to mišrinu, nes mėgstu sveikus gyvulius. Vidutiniškai Amerikoje vienos Holšteinų veislės karvės gyvenimo mėnesiui vaistams ir vet. gydytojo paslaugoms išleidžiama 12 dolerių. Aš per mėnesį vienos karvės gydymui išleidžiu 1 dolerį.“ Plačiau apie paskaityti apie Kalifornijos (JAV) ūkį, kuriame vykdomas mišrinimas ir pasižiūrėti video reportažą galite čia. 

Telyčių sėklinimo schema (video)

Kiekvienas ūkis turi savitą tiek karvių laikymo, šėrimo, tiek ir veisimo sistemą. Būtent todėl kviečiame susipažinti su Kalifornijoje (JAV) 2700 melžiamų karvių turinčio ūkio sėklinimo schema. Plačiau

Kodėl karvė neapvaisinama?

Sveika, gerai šeriama ir prižiūrima karvė per metus turi atsivesti veršelį ir po veršiavimosi vėl turi būti apvaisinama praslinkus 60 – 100 dienų. Gerai valdomose pieno fermose taip atsitinka vidutiniškai su 90 proc. karvių. Tačiau ir gerai tvarkomose bandose dalis karvių dėl įvairių priežasčių sunkiau apvaisinamos. Jeigu bandose sunkiai apvaisinama daugiau nei 15 proc. karvių, reikia ieškoti reprodukcijos problemų ir jas šalinti. Plačiau

Kada pirmą kartą sėklinti telyčią?

Pastovi diskusijų tema. Vieni tvirtina, kad pradėti sėklinti telyčias 12 mėnesių amžiaus yra „pats tas“, kiti nesutinka ir teigia, kad tik  15 mėn. amžiaus telyčia tinkama sėklinimui, dar kiti tvirtina, kad idealus sėklinimo laikas  yra  14 mėnesių….Tai kaip gi vis dėlto yra su tuo telyčių sėklinimu? Plačiau

Embrioninį galvijų mirtingumą veikiantys faktoriai

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama pieninėje gyvulininkystėje, yra prasti reprodukcijos rezultatai, dėl ko patiriami dideli ekonominiai nuostoliai. Pastaruosius 50 metų selekcija buvo vykdoma produkcijos didinimo kryptimi, kas sąlygojo ženklų – net iki 40% – pieno kiekio, gaunamo iš karvės, padidėjimą. Plačiau

Paskelbta temoje Sėklinimas | Parašykite komentarą

Portale „Pieno Ūkis“ publikuojami straipsniai apie mišrinimą:

5 mitai apie pieninių karvių mišrinimą

Jeigu Lietuvos juodmargę karvę apsėklinsime žalųjų veislės buliaus sėkla (arba atvirkščiai) gims veršelis, kuris bus pieninių veislių mišrūnas. Nebūtinai mišrinime turi dalyvauti juodmargių ir žalųjų veislės. Galimos ir kitos įvairios kombinacijos. Jeigu norime gauti pieninių veislių mišrūną, tai būtina, kad visos veislės, kurios dalyvauja mišrinimo schemoje, būtų pieninės. Plačiau

Atvejo analizė. Mišrūnės pirmaveršės.

Mišrūnės pirmaveršės džiugina aukštu produktyvumu ir ypač gera pieno sudėtimi. Vitkausko ūkis (Panevėžio r.), kaip istoriškai buvo įprasta šiame regione, laikė Lietuvos žalųjų veislės karves, kurias eilę metų gerino su Vikingų žalaisiais. 2013 metais buvo priimtas sprendimas mišrinti. Šios bandos mišrinimo tikslas – didesnis produktyvumas. Mišrinimui buvo pasirinkti Vikingų Holšteinai. 2016 metų pabaigoje pirmosios mišrūnės pradėjo vesti veršelius. Plačiau

Galvijų mišrinimas – įdomi alternatyva

Pieninių galvijų mišrinimas Lietuvoje jau nebe naujovė. Ne viename moderniame ūkyje jau daugelį metų vykdomos mišrinimo schemos. Ūkio savininkų argumentai, kodėl jie pasirinko mišrinimą, įtikinantys: mišrūnės daugeliu rodiklių lenkia Lietuvoje įprastų auginti veislių karves, lengvas veršiavimasis, gyvybingesni ir energingesni veršeliai, aukštesnis jų išgyvenimo procentas, didesnis pieno riebalų ir baltymų kiekis. Plačiau

Pieninių galvijų mišrinimas (video)

Pasaulinėje pieno ūkių rinkoje vis netyla diskusijos apie pieninių veislių galvijų mišrinimą. Tai, kas jau seniai išbandyta ir pripažinta kitose gyvulininkystės srityse, vis dar kelia abejones ir prieštaravimus labiausiai konservatyvioje srityje – pieninėje galvijininkystėje. Plačiau

Mišrinimas. Ar tinka karvėms tai, kas tiko kiaulėms?

misrune1-300x213„Komercinėje pieno pramonėje Holšteinų veislės karvės negali konkuruoti savo kokybe su mišrūnėmis“, – teigia  pieno ūkio savininkas Benas Andersenas (JAV). Plačiau apie mišrinimą B. Andersen ūkyje skaitykite straipsnyje. 

Paskelbta temoje Kryžminimas | Parašykite komentarą